Siurrealistinė pelės istorija

Kambaryje buvo tylu, tik girdėjosi, kaip spintoje krebžda beuodegė pelė. Ji ten tvarkosi jau ne pirmą dieną, gal jau kokią savaitę. Ši pelė kažkuo ypatinga. Iš tos rūšies, kur neįmanoma pagauti. Nors šianakt girdėjau, kaip trinktelėjo pelėkautų metalas. Girdėjau ir kaip pelė trankėsi po virtuvę su visu tuo mechanizmu, kuris tuo metu buvo tapęs jos dalimi. Įsivaizdavau makabrišką jos šokį gulėdama lovoje ir kažkokia nematoma jėga neleido man atsikelti ir kaip nors užbaigti graužiko kančių. Ir dabar nežinau, ką bučiau dariusi – ar pribaigus tą kvailą pelę, kuri iš manęs tyčiojosi visą savaitę, ar paleidus ją vien už tai, kad ji kažkuo skyrėsi nuo kitų savo giminaičių.
          Ryte pelės nebebuvo. Šalia spąstų gulėjo tik jos uodega. Šiek tiek panaši į slieką. Turbūt pelei nusibodo laukti, kol kas nors ateis ją pribaigti, taigi nusigraužė uodegą ir pabėgo. Labai gaila. Be uodegos ją pagauti bus sunkiau.
          O kur man dabar dėti tą uodegą? Gal vėliau pelė ateis jos pasiimti. Sakoma, kad žudikas visuomet grįžta į nužudymo vietą. Tai gal galima tikėtis, kad pelė grįš į vietą, kuri turėjo tapti jos nužudymo vieta. Bent tam, kad pasiimtų gana svarbų savo daiktą. Juk vis dėlto, uodega pelei reikalinga.
          O gal ji tos uodegos nenusigraužė. Gal tiesiog pametė, kaip koks driežas. Gal ir kitas kūno dalis galėtų pamesti, jei būtų svarbus reikalas. Gal yra tokios rūšies pelių, kurias gali nusipirkti parduotuvėje, atskiromis dalimis sudėtas į maišelį su užrašu “Susirink savo pelę”. Ir būtų galima lavinti savo fantaziją, kantrybę, net konstrukcinius sugebėjimus. Net vaikai mokyklose vietoj įprastų darbų pamokų galėtų konstruoti peles. Išmėginti įvairiausius variantus, kol ras labiausiai patinkantį. Gal kažkam pavyks sukurti pelę su šešiomis uodegomis, kaip su povo uodega. Kažkas kitas gal pridės daugiau letenų, kad pelė atrodytų kaip tolima šimtakojo giminaitė. Juk daug smagiau būtų žinoti, kad naktį miltus graužia ne įprasta pelė, o tavo paties kūrybos vaisius.
          Krebždesys spintoje trumpam nutilo. Negi ji jau viską sugraužė? Keista, kad net netekus uodegos šitų namų ji vis tiek nepalieka. Turbūt nelabai reikalinga buvo. Nors gal kvaila pelė supranta, kad dantys jai labiau reikalingi. O juos ji vis dar turi. Žiūriu į ją ir nesuprantu kaip… Kaip tai žiūriu? Pasirodo pelė išlindo iš spintos ir dabar spokso į mane. Pasijuntu šiek tiek nejaukiai. Ką turėčiau daryti? Ar ji nori kad aš jos bijočiau? Bet maniau, kad ji turi manęs bijoti. Gal ji atėjo savo uodegos. Ji vis dar guli ten, kur buvo palikta. Bet pelė net nežiūri į tą pusę. Tik tupi ir spokso. Ir aš spoksau. Ir kažkas joje man labai keista… Atrodo  pelė kaip pelė – kojos, ūsai, uodega… Ir spalva lyg ir normali. Bet pala, pelė su uodega! Šiek tiek panašia į tą pamestą. Bet juk negalėjo uodega ataugt per naktį. Tad matau tik vieną  logišką paaiškinimą – turbūt pelė susirado uodegos donorą tarp savo pakalikų. Visgi, ne prestižas tokiai ypatingai pelei vaikščiot be uodegos. Be kojos ar akies gal ir galima. Bet uodega pelei reikalinga.