Varžybos

- Please QSL, - išgirstame abu su Petru savo ausinėse.

Greitai sumaigau klavišus ir pasiunčiu ryšio patvirtinimą gražiam moteriškam balsui.



Petras užėjo šiaip sau, jis nežinojo, kad šiuo metu dalyvauju varžybose. Daug su juo nesiceremonijau -  pasodinau šalia ant kėdės ir užtupdžiau ant galvos ausines. Ir toliau sukinėju aparato rankenėlę.

Kaip anksčiau man yra sakęs Petras, jis niekada nesuprasdavo, kaip mes toje ošimų jūroje, sugebame rasti prasmę.

Štai ir dabar užfiksuoju kažką panašaus į jūros ošimą, po nedidelių pastangų jūra pavirsta mišku, dar vėliau ausis pradeda pagauti atskirus garsus ir galiausiai tie garsai jau liejasi visai pamanomais žodžiais.

- …nuobodybė. Negaliu tverti.

- Ar jūs mane girdite? -  klausiu.

- Taip, ašš tave giršiu. Jūšš, ššmonėšš ššakote, kad mešš irgi ...

Perjungiu aparatą į transliavimo režimą.

- Atsiųskite ryšio patvirtinimą,  – greitai suberiu į mikrofoną ir persijungiu į priėmimo režimą.

- ... ešmė nuo to nešikeišia. Nieko ašš tau negaliu atšiušti...

Perjungimo tumbleris vėl keičia padėtį. Reikia skubėti, jei tiek laiko aš su kiekvienu gaišiu, tai...

- Tai nors kodą savo pasakykit, - nekantraudamas raginu ir vėl perjungiu aparatą.

- Nešinau, ašš jokio kodo. Ir nieko tau negaliu pašakyti. Bet ašš ne tik giršiu. Ašš turiu ne tik aušišš bet ir atmintį, jei ką.

Parodau pirštu į aparatą ir tuo pačiu pirštu pasukioju apie smilkinį. Petras linkteli ir nusijuokia. Bet aš dar nenoriu pasiduoti.

- Kas tu? Ar tu nedalyvauji varžybose? – nesumoju, ko dar galiu paklausti.

- ... atsimenu viską. Ašš negaliu dalyvauti varšybose... Ašš šštoviu višai ššalia jūšų...


Lėtai nusiimu ausines ir  pažiūriu į Petrą. Jis sutrikęs nė kiek ne mažiau. Tada abu, lyg susitarę, nukreipiame akis į sieną...