Pjesė apie karą.
Pirmas paveikslas.
Be žodžių.
Visos kariūno Maceinos moterys gerbė išminčių ir dovanodavo jam kojines.
Kojinės buvo mezgamos iš natūralios vilnos. Moterys megzdavo pasislėpusios nuo teisėtų vyrų, todėl ne visos skylutės būdavo užmegztos, ne visi siūlai atitiko spalvą.
Daug ašarų ir kitų bėdų buvo primegzta į kojinių audinį.
Maceina priimdavo kojines dovanų tik penktadieniais ir tik teismo keliu.
Man klausimas: kodėl teismo keliu, nekyla.
Kariūnas Maceina, pagal Sarmatų įstatymus, buvo prisiekęs teisėtai žmonai Angelei. Prisiekė aikštėje, kaip ir kiti pusdurniai įsimylėjėliai, todėl visi, kas girdėjo Maceinos priesaiką, tikėjo, kad Maceina geras filosofas ir paliegęs vyras, turintis žmoną Angelę. Kazlas, kuris neprisiekė didelėje aikštėje, kad Mamedova yra jo žmona – iki šiol tokios neturėjo. Jis jau seniai nepažinojo jokios Mamedovas, ką ji besakytų. Pritariu Kazlui. Kodėl Mamedova turi būti mano arba Kazlo žmona? Ji negali būti mano ir tuo pačiu jo žmona. Mamedova labai mylėjo Maceiną, bet žmona nebuvo. Ji nemokėjo būti žmona. Ji nebuvo kantri, nebuvo laisva. Kokia tai žmona? Joks vyras Mamedovai nesakė, kad ji žmona.
Prisiekdamas aikštėje Maceina prisiekė, kad niekada nesumaišys Angelės ir Mamedovos, todėl kojines paimdavo tik teismo keliu.
(bus daugiau. Jeigu bus)