Miglų Deivė

Ach, Viesule, atskriejai greitai,
Naikindamas rutinos potyrius senus!

Srauniausiu šaltiniu minčių likai,
Ąsotį demoniško gėrimo padovanojąs.

Be burtų pavertei Miglų Deive,
Sustabdęs bėgsmą kalendoriaus.

Sekundei vos pirštus sunėręs ant krūtų,
Nuodingais bučiniais tu patiklumą suklastojai,

Žinodamas, kad kūnų suokalbis švelnus,
Nesugrąžins į atmintį būties jau Miglų Deivės -
                                            Ji tavoji!
                *  *  *
Dabar ją klaidžiojant papieviais, pabaliais,
Ąsočiu nešiną, saulėtekių rytais dar mato žmonės.