Nespalvota vaikystė

Menu tą rūke paskendusią naktį, kai aplink mano
namus daugmaž širdies pusėj vis stukseno svetimšalis
taip keistai apsirengęs lyg su mantija lyg Dievas ir aš
tokia visa geradarė  sakiau, ai benamis, ne pas mane

miegojau ramiai.

Tik tą pačią naktį apie 03. 00 h pasigirdo balsas iš kito
kambario toks prikimęs, sakė kad kalta kad gimiau, o
gimiau nekaltai, maniau, kad išprotėjau ir vis stukseno
daugmaž širdies pusėj – svetimšalis

sakė: kalta, kad nemoku mylėti,
          kalta, kad nemoku padėti,
          kalta, kad nemoku džiaugtis,
          kalta, kad bloga

liepė muštis tris kartus daugmaž širdies pusėj
mušiau, kartais skaudėjo, verkiau, kad nesugebu
išvyti svetimšalio iš savo tvarkingų namų ir jei

manęs paklaustumėt  kas geresni ar aš ar
visi likusieji, beabejo, atsakyčiau aš
ir jei manęs paklaustumėt kas niekšai
ar aš ar visi likusieji beabejo
beabejo atsakyčiau
visi likusieji -