ar kada nors jautei dykumos troškulį
kai aplink tik smėlio pievos
kalnai ir vandenynai
jokio vandens
jokios oazės
vis stipriau plazda
troškulio paukšteliai
skauda gerklę
tarsi suskilusią žemę
ar kada nors jautei
kaip ilgesys suraižo sielą
mažais gabalėliais
kas dieną
kas naktį
aižėja mintys
žodžiai subyra į tylą
skauda
skauda
lyg paskutinį sykį mylint