Aguona
raudona lauko aguona
Tavo žiedlapiai trapūs
virpčioja ryto rasoj
Tarsi drugio sparnai
maloniai
Aplinkui apstoję rugiai
rimti sidabruoti ponai
Orias galvas palenkę
tyliai svaigsta
Virpėjime tavo
žiedo raudono
Lauko aguona
ugnine kokete
Gamta paskyrė tau
pro savas akis išbyrėti
Pilkais grūdeliais vaikeliais
dirvon pasisėti
Kad jais atgimusi
galėtumei ir vėl
žydėjimu virpėti.
Laukio aguona
raudona kokete
Juk žinai kad tie
rimti sidabruoti
Aplinkui stovintys
ponai rugiai
Tai duona
Užtat ir gundai juos
gudrioji kokete aguona
Virpėjimu žiedo raudono
Už duoną.