Tai aš

Jei kažkada ryte pajusi,
Kad po nakties pakvips lietus,
Žinok, tai aš...
Palikus būti,
Iškritus dalimis dangus.
Jei kažkada švelnumas liks
Ant lūpų po medaus šlamučių,
Žinok, tai aš...
Ražienom lis
Atvertomis akim rugpjūčio.
Ir jei kada,
Kai nebelauksi,
Kai netikėsi,
Ir kai liūdna bus
Ant delno tau nutūps pavargus  bitė,
Žinok, tai šnabždesys tarp mūs...
Ir akmenį kada pajusi
Bate, kai kelias bus sunkus,
Žinok, tai aš...
Kartumas kiečio
Ir sapnas putino rūgštus...
Aš amalo svaigus trapus nykimas
Į nebūtį,
Šalia tavęs, šalia namų.
Tai aš. O tu – manęs likimas.
Tarp samanotų
vakarų.