jautri_šėtoniukėŠis kūrinys buvo pateiktas konkursui.
-Labas rytas.
-Labas rytas.
-Gal galiu Jums kuo nors padėti?
-Ne, ačiū, aš užsukau tik apsižvalgyti...
-Na, jei kils kokių klausimų – drąsiai kreipkitės.
x x x
-Patrikai, šypsokis, tuoj ateisi mūsų apžiūrėti.
-Ką čia nusikalbi? Vėl pristos prie to žiurkėno narvo – jis visada pamatęs žmones bėga pasimaivyti į savo ratą arba prisikemša žandus saulėgrąžų, nes tai žmonėms patinka.
-Gal pabandom ir mes kada maisto prisikimšt į žandus?
-Nu... norėčiau pamatyti kaip atrodysi, - juokiasi jis.
-Aj, na gerai gerai... Nesityčiok.
x x x
-Atsiprašau, kiek kainuoja pavadėlis katei?
- Apie 10-20Lt, priklauso kokio Jūs norite.
-Turiu pusantrų metų katę… - mąsliai tęsė ji.
-Galiu pasiūlyti šį, - parodė pakeldamas rankose dailų, šiek tiek rausvą pavadėlį.
-O, labai graži spalva, imsiu, - šypteli ji koketiškai.
- 13. 99Lt. Gal dar ko nors?
-Ne, ačiū. Užsuksiu kitą kartą jei ko prireiks, - ir pamerkusi akį bei atsisveikinusi užveria “Tikrų draugų” parduotuvės duris.
x x x
-Matei kada nors katę, kurią žmonės vedžiotų? – klustelėjo nustebęs Feliksas.
-Jei nepastebėjai, tai mes laikinai apgyvendinti prie lango, žinoma, kad mačiau!
-Keista, o aš ne, maniau, čia kažkas naujo.
-Kur tu matysi, kai nuolat užsisvajojęs... – kaip visada piktinosi Patrikas.
-Na taip..., - paskendo vėl mintyse jis. Po kelių minučių liūdnai teištarė:
-Aš tiesiog nenoriu nugaišti šitoje parduotuvėje kaip ir mūsų draugai (tiksliau, buvę draugai)...
-Tai nesvajok, o imkis gudrybių ir keliauk iš čia, - toliau niurzgėjo Patrikas.
x x x
Čirrrrrr... Čirrrrrrr...
-Laba diena, parduotuvė „Tikri draugai“... Ne, dėkui, mes jau esame sudarę ilgalaikę sutartį... Taip... taip... Ačiū, viso gero....
x x x
-Matei, Patrikai, kiek valandų?
-Ne, man tas pats.
O aš mačiau – darbo pabaiga, vadinasi tuoj gausim maisto prieš naktį.
-Tau tik tai galvoje? – vėl pyko Patrikas.
- Ne, bet maistas man padeda užsimiršti, - lėtai dėstė Feliksas.
x
Po poros dienų...
x
-Laba diena, gal galiu Jums kuo padėti?
-Laba diena... Taip, gal ir galėtumėte. Ieškau su dukra jai kokio naminio gyvūnėlio, – dėstė vyriškis.
-Na, šiuo metu turime labai gražių triušiukų, jūros kiaulyčių, žiurkėnų, papugėlių... O ką mėgsta Jūsų dukrytė? – maloniai bendravo pardavėjas.
-Na, jai patinka pūkuoti gyvūnėliai. Svarstėme apie katę, bet gal sakau kokį mažesnį gyvūną rastume, gyvename bute, tad neturime daug vietos.
-Tėti, tėti, aš jau radau, - džiugiai riktelėjo mergaitė stovėdama prie akvariumo. – Noriu šitų dviejų!
Pardavėjas mielai šyptelėjo. – šiedu paskutiniai iš mūsų visų turėtų.
-Bet ar nebus jiems dviems liūdna?
- Po kelių dienų turėtų atvežti dar keletą naujų žuvyčių, tuomet galėsite užsukti dar kartą.
Mergaitės tėtis nebuvo patenkintas šiuo sprendimu ir mažosios užgaida, tačiau padvejojęs sutiko.
-Su mergaite užsuksim po kokios geros valandos, nes dar turime reikalų mieste, o tada paimsime žuvytes, - tarė galvoje jau planuodamas dienotvarkę pirkėjas.
-Jei norite, galime pristatyti žuvytes į namus – tai mūsų nauja nemokama paslauga, tik pasakykite savo adresą ir laiką, kuomet būsite namuose, - dėstė pardavėjas.
-Oj, būtų labai patogu. Turite kur užsirašyti? Mano adresas Vaižganto gatvė, 34 – 3 butas. Laikas nesvarbu, galite bet kada pristatyti, nes namuose bus žmona.
Pardavėjas dar kurį laiką pasakojo kaip maitinti žuvytes, kaip tinkamai valyti akvariumą ir kitas detales.
x x x
-Patrikai, ar tu girdėjai??? Mes turime naujus namus, pagaliau! – netvėrė džiaugsmu Feliksas.
-Na taip, keliausime į namą numeris 34. – susimąstęs Feliksui pritarė Patrikas. - Tavo svajonės nebuvo bevaisės, mes turime progą išgyventi.
