Išpažintis (25)

Bitės, širšės
dirba, dūzgia
tarsi moterys
sugrįžusios iš lažo,
o nuo stogų, šakų -
pavasario lašai laša.
Skaidri, kaitri diena
ir sudygsta -
riešutas ir grūdas
ir pražysta -
ties grioviais ir balom -
pavasaris rudas.

Džiaugiuosi
kaip Kuperis -
išsimaudęs Kupoje,
o pavasaris dainuoja
į kalnus kopiantis
ir kaip pasakoje -
meilės, šilumos
kupinas.

Ir eilėraščiai
virsta sakiniais,
žodžiais, dulkėmis
ir želia, žydi žolė
ir žmogus
į kalnus kopiantis,
kaip mažytė
skruzdėlė
ir man, nugrimzdus
į šilumą
gera, linksma,
šioje žemėje
lyg didžiulėj gėlėj
ir pavasaris
išsimaudęs Kupoje,
plaukia kaip laivas
be inkaro
ir man gera -
pabuvoti teko
kalnuose
ir prie jūros
ir geriau nebūna
tarsi tėvų pavartėj -
pakalnėj stoviu
ir į debesis galiu
atvirom akim žiūrėti.