Užgesink žiburį. Pūgos verpetai
Jau sukas apie tavo pirkią.
Danguje stovi įšalę Grigo Ratai,
O provėžose žvaigždės virpa.
Ten mano pėdos rudeniu išlytos, -
Tenai pūga susisuka sau gūžtą.
Ateinu dabar, kai šiaurūs vėjai plyšta
Ir būsiu pavasario ledams sudūžtant.
Įsiklausyki užgesinus žiburį,
Į nykų tolimą ir baltą skausmą.
Tai aš einu rietuvėm rimų,
Per ilgesį į tavo lūpų šauksmą.
Man akyse šviesa šarmoto lango, –
Žvelgi į dangaus skliauto vidurį,
O virš manęs sniegų gyvatės rangos.
Vėlu jau. Užgesinki žiburį