Tryse

Atsibudome tryse. Aš (akivaizdu), ramybė (R.) ir didelė šypsena (D. Š.). Iš kur lovoje atsirado didelė šypsena neturiu supratimo, nes miegoti ėjom dviese su ramybe. Mirktelim su R. viena kitai: D. Š. visada jau buvo tokia, kaip katė: ateina kai jai pačiai norisi ir išeina lygiai taip pat, ir nieko čia nepakeisi. Yra kaip yra.

  Kadangi draugės nakvojo pas mane, jaučiu pareigą su jomis papusryčiauti ir šį bei tą nuveikti.

  Pusryčiai joms patiko: krizeno, kikeno ir baksnojo viena kitą. Tiksliau baksnojosi D. Š., R. ramiai sėdėjo, lingtelėdavo kai D. Š. draugiškai kumšteldavo ir atlaidžiai pažvelgdavo kai pastaroji nenustygdama vietoje pasakojo kaip labai jai patinka bandelės su cinamonu.

  Pusryčiai buvo lengvoji dalis. Sunkioji dalis yra sugalvoti ką galėtume kartu nuveikti. Ir čia galiu save pateisinti, kad R. ir D. Š. senokai nesilankė ir šį kartą užklupo mane netikėtai ir nepasiruošusią.

  Galvok. Aš galiu sugalvoti. Gerai, ką dažniausiai veikiu? Sprendžiu šaradas (atspėk ką galvoja, bet nepasako mano simpatija), rebusus (jei paėjėsiu šiek tiek toliau ir stebėsiu ką žmonės veikia svetainėje pakankamai atidžiai tai dar truputis ir suvoksiu tikrąją gyvenimo prasmę), sprendžiu sudoku (labai panašu į rebusus, tik su skaičiukais. Kitas sudoku variantas svarstyklės: sveriu sau galimybes ir rūšiuoju pagal kategorijas) arba užsiimu telekinetika (jei pakankamai ilgai galvosiu ir pakankamai stipriai norėsiu, tai dalykai patys pas mane ateis. Nagi, ateikit. Ateikit, nebijokit. Neinat? Na ir nereikia. Pati ateisiu ir pasiimsiu. A! Vis dėl to atėjot! Šaunuoliai. Ei?! Kur išeinat? Na ir būkit tokie...).

  D. Š. ir R. mano žaidimai pasirodė nuobodūs, taigi nuėjome visos trys į svetainę ir klausėmės kuo gyvena kiti žmonės.