kai išsapnuosiu visus ir viską
iki savęs nepažinojimo
iki laikrodžio palikto šaldytuve
o sūrio stalčiuje prie kojinių
akyse mirguliuos nesuvokiami
kontūrai žodžių ir daiktų formų
kai išsapnuosiu
aš visus ir viską
ką surinkau bandydamas stabdyti
laiko ciklą ir apgauti
atsukt atgal o gal
nulaužt sistemą
ir įkliuvau tada sapne už
tavo skverno
besislėpdamas upe
o gal dėl to kad
savyje savęs turėjau
daug daugiau negu įmanoma
pažinti ir atrasti
nusivilk šešėlį
nes neverta vien tik
savo netikėjimais perėti
tuos vienintelius kurie
išskris ir nusivilks šešėlius


zuikius ir sniegena





