„gėris“

aš plyšauju viena
alergija materijai
mirties pliūpsniui pabučiavus

aš. Dieve, einu gyvenimu pilnu negyvėlių
gražių, tvarkingų,
netgi
kultūringų

einu. odą beria,
raustu nuo kiekvienos minties
žaidžiu baloj asfalto
ir visa gerkle rėkiu

skausmą.
kasgi supras tai?
kas prisės šalia ir pasakys-
viskas gerai, tu taip jauties

tobulybė sės mirtį žmoguje
gėrio reikalaus nepamaitinama
kūno pabaisa