Apie viską byloja sniegai, Nes juose lieka pėdos ir spalvos – Violeto, geltonio ir blizgio smulkiais atšvaistais, Kai letargu užmiega žolytės ir kalvos Bei prasmegėlis suolas, Kur tu man iš delno būrei. Tie kalneliai panašūs į kaulų Boluojančius bokštus, Į kepures, uždengiančias žemės ir upių ligas: Baltažiedės lelijos ant vandenio plaukdamos supas, Iš sniegų išraitytais lapeliais sustabdę sroves.
Man lietargas labai netgi patiko. Aišku šitame jis nelabai tinka, bet pasisaugok jį kokiam nors lietingam eilėraščiui. Stringa kiek ta eilutė su būrimu, ar tu kirčiuoji būrEI? Yra jaukių detalių, smulkūs atšvaistai (būtent ne atšvaitai, o atšvaistai), prasmegėlis suolas, o ir pabaiga teisingai, rodos, sustabdyta.
Kur tu man iš delno būrei.-viskas stabteli, tekėjimo nebėra po suolo ir cituojamoje vietoje. Atleisk, bet aš sau leidžiu stebėti tėkmę. Aiškiai matosi, kad tekstas nėra lygiagretus, ypačiai toji dalis, esanti ties viduriu kitoms dalims, pradžiai ir pabaigai. pataisoma :)
db šaipaisi iš manęs. rašyk.lt niekada nežinojo kas yra metafora. jie jų nemato. palyginimas, kaip pvz. upės su, na imkim šliužą- su gyvate, dar nėra metafora, nors ir ta ir ta juda vingiais. metafora visada turi ne tik sugretinimo momentą...
:)netęsiu.
kas dar nėra rašęs apie upę
- tokių nerastume nei viename krante,
bet ne kiekvienas norintis išgirsti muziką
pagroti lyra prikalbintų tave
nėra paprasta. gyvenime dar nesu tokių dalykų palyginęs su ligomis ir panašiai. kiekvienas kiek savaip įsivaizduojam kraštovaizdį. vienas gal matytų medžių šaknis upės pakrantėj, kurios simbolizuotų painumą ar dar galai žino ką, kitas vėl kitaip. kad kalneliai pakrantėje, tik db supratau, tekste neaišku kur jie.
atsakymą vertinu teigiamai
todėl.kad upės kraštuose jie nelygūs lyg iš kaulų sudėti , o susidaro jie ir prie upės ,ir toliau ,kur yra nelygumai (randai žaizdos - ligos)Viskas paprasta,kaip ant delno.Vizualiniai įspūdžiai virsta metaforomis:)