ištrinsiu paskui

kai stabdau eilinį pakeleivį
prie vyno bonkos bare
kartais pagalvoju
o ką aš čia darau ir kam man to reikia
bet greitai užlieja gerkles pigiu
bjauriu skysčiu
ir vadinuosi patenkintas tuo
kad nereiks grįžt eilinį
kartą namo, kur manęs nieks nelaukia
ir tik tie pakeleiviai skęstantys kaip ir aš
supranta
kad šildymas slegia ir duonos nėra
tai kam man tie namai
jei turiu šimtą kavinių
kur toks pat nelaukiamas bet
su vyno bonke visad patinkamas
galiu negalvot.