daina

Nesijaudink,
jeigu imsiu dainuoti –
tai trumpam ir juokais,
juk ta
daina bus vienintelė tokia
ir jos niekas nei prisimins nei išmoks,
kitokia viskuo:
melodija, žodžiai, trukmė,
dermė, tembrai,
garso užuojautos gamoms ir kiti
dainoms nereikšmingi dalykai
susitaikė ir girtuokliaus
intonacijom ligi paskui bus po to.
Ta daina net jokia nuoširdi.
Net be pavadinimo, kuriuo
šiais laikais privaloma kviesti į o kaip, į ak!

Tarp skaičių ironijos,
tarp eilučių, kurioms gera šalt tarp kabučių,
tarp apsisprendimų juokų
ir kelio į Romą, kuriuo jau einu
lyg muzika būčiau, lyg būčiau ėjikas į Romą,
lyg būčiau koks nors dainininkas.