Sipario laiškas sultonui

Naktis buvo gili ir bemiegė. Siparis –žiūrėjo mėnuliui į akis. Mėnulis nežiūrėjo Sipariui į akis. Sarmatijos gyventoją Siparį visada kamavo mintis apie  haremo steigimą, bet šią naktį kamavimas buvo sunkesnis nei visada. Siparis žinojo, kad laikas negailestingai bėga, bet, kad taip.. Šiandien jį nustebino žilė galvoj. Vandens kubile jis pamatė save: pražilusį, linksmom akim ir rimtu veidu, toks televizinis pasakų senelis. Štai tada ir nusmelkė mintis: o tu jau sukūrei haremą?  Neramu tapo po tokio klausimo, nes atsakyti negalėjai nieko.
Kazlas nemiegojo tą naktį, nes šiaudai ant kurių padėjo šis sarmatas galvą buvo šūdini tiesiogine prasme.
Kazlą traukė link upelio, kur galima buvo atgauti kvapą ir nusiprausti.
Ten jie ir susitiko: Siparis sutiko besiprausiantį Kazlą.
- Ko nemiegi? – paklausė Kazlas.
- Mintis kamuoja.
- Kokia mintis? Sakyk, gal be reikalo kamuoja.
- Norėjau visą gyvenimą haremą pasistatyti, bet jau pražilau.. ir, matau, teks tos minties atsisakyti.
- A..
Kazlas nieko neatsakė, nes jį nustebino tokia laisva, jaunatviška Sipario mintis. Gera mintis. Kazlas prisiminė, kad Maceina tokią mintį jau sakė.
- Einam pas Maceiną – jis žino kaip pastatyti haremą.
Ilgai teko Siparį įkalbinėti – jis netikėjo, kad Maceina žino, bet jam nepasako, kaip pastatyti haremą.
O Maceina tą naktį nemiegojo, nes galvojo kaip jam uždaryti tą prakeiktą haremą. Nors šis sarmatas buvo puikus ietininkas, bet ir jo jėgos turėjo žmogišką pabaigą.
Aplink Maceiną gulinėjo didelis haremas, puoselėtas ir plėstas ilgus metus. Jis buvo toks platus, kad netilpo tam skirtoje teritorijoje, o atvykstantys visada užkliūdavo už ne teritorijoje gulinčių kojų.
Tą naktį užkliuvo ir Sipario ir Kazlo kojos.
Ne laiku vyrai pataikė, nes Maceina jau buvo atsistojęs ir varė haremą iš teritorijos. Jis apsisprendė: haremus uždaryt, kelionei pasiruošt ir traukti link pajūrio. Ta mintis: traukti į pajūrį buvo tokia smagi, kad Maceina net apsilaižė.
O Siparis apžiūrinėjo haremo kojas.
- Nori? Atiduodu, - pastebėjęs Sipario susidomėjimą, pasakė Maceina.
- Mes dėl to ir atėjom, - paaiškino Kazlas. – Puikus tavo haremas.
- Pasiimkit, - didingai mostelėjo ranka Maceina. Kažkoks įdomus kraujas tekėjo jo gyslomis? Gal Cezaris buvo prisidėjęs prie jo kilmės?
Kazlas ir Siparis nušvito lyg ryto saulė, lyg mėlynas mėlynas dangus, lyg ištroškęs gavęs puodelį vandens.
Tai Maceinai nepatiko. Jis,  Maceina, tiek jėgų ir bemiegių naktų praleido puoselėdamas haremą, o šitie ateis pasiims ir.. nieko?? Kodėl jis taip lengvabūdiškai atidavė savo, sakykim, mylimiausią kūdikį? Ne, jis dar neatidavė.
- Ei, palaukit. O ką jūs darysit su mano haremu?
- Nežinom, - guščiojo pečiais Siparis, jis žinojo, ką daryti su haremu, bet negi sakysi?
- A, tada, eikit von, - pasigavo mintį Maceina.
- Nu kaip von? Tai tu neatiduodi haremo Sipariui, kuris apie tai galvojo visą gyvenimą? – Kazlas moka pasakyti taip, kad šiurpas per nugarą nubarška.
- Ne, eikit von, - Maceina emocionalus, jis negalvoja – jis klauso kažkokių ten impulsų.
Tylėdami Siparis ir Kazlas išeina į juodą bemiegę naktį. Skaudu taip. Kartais skaudu, kada nesupranta, bet šį kartą skaudu, kad Maceina perprato Sipario ir Kazlo kėslus iš karto. Sakyčiau klastingus kėslus.
Ir tuo metu prasidėjo lietus.
Vasaros liūtys.
- Tiek to, - pasakė Maceina. – Norit papasakosiu apie haremą?
- Žinoma, - atsisuko Siparis.
- Papasakosiu, o jūs spręskit: reikia jums haremo ar ne.
Maceinos haremą sudarė dvi dalys: slaptoji ir atviroji.  Atviroji buvo atvira, o slaptoji – slapta. Jaunos merginos kreipdavosi į Maceiną klausdamos: Maceina, Maceina, ar man jau laikas tekėti? Taip jaunos merginos atsirasdavo atviroje haremo dalyje.  O kas gi buvo ta slaptoji dalis.
- Tai paslaptis, - juokėsi Maceina.
- O galiu aš atspėti kas yra slaptoji haremo dalis? – prisimerkė Kazlas.
- Spėk iš trijų kartų. Jeigu neatspėsi: gausi įvykdyti mano norą.
- Sutinku, - negalvodamas pasakė Kazlas. – Slaptoji dalis hareme tai... gėjai.
- Ne, - paslaptingai nusišypsojo Maceina.
- Žinau, žinau, tai nelaimingai ištekėjusios moterys, - sušuko Siparis.
- Tavo atsakyme yra vienas žodis, kuris ir veda prie teisingo atsakymo, - po pauzės atsakė Maceina.
Tuo metu į uolą įėjo moteris ir padėjo ant stalo raugintų agurkų. Vyrai tylėjo. Moteris norėjo kažką jiems parodyti, Kazlas susidomėjo, bet Maceina mostelėjo ranka ir moteris išėjo.
- Agurkai?  - nedrąsiai ištarė Kazlas
- Arti, - padrąsino Maceina.
- Rauginti?  - ištarė Siparis.
- Labai arti.
- Žinau, - staiga sušuko Siparis.
- Sakyk, - pasakė Maceina.
- Nesakyk, pagalvok, - sustabdė jį Kazlas.
- Pagalvojau.
- Gerai pagalvok.
- Tai.. gera virtuvė?
- Taip. Slaptoji haremo dalis yra virtuvė. Gera virtuvė.
Vyrai ėmė juoktis, kvatotis. Buvo malonu.