Na, tiesą pasakius, tėvai mums dovanojo gyvybę, o jau kieno įkvėpti - čia jau atskira kalba. Gal pasakysiu didelę ereziją, bet aš už laisvą pasirinkimą mirti. Jei žmogus metų metus galvoja apie tai, tai kodėl gi ne? Ir ar turime teisę smerkti? Mano akimis žiūrint - alkoholikai ir narkomanai irgi yra savižudžiai, tik jie tą daro lėtai. Bet juk ne greityje esmė, o tame nenore gyventi...
Tik vieną argumentą suprantu prieš savižudybę - kad gal ateityje gali būti labai reikalingas...Ir turi pasisemti kantrybės išlaukti, išbūti, kažkaip praskaidrinti tą miglą...
P.S. Labai miela matyti, kaip Brūkšniukas adomiškai bučiuojasi, tegul šįkart ir be atsako...:)
Per mano nuodėmes dega Tytuvėnų vienuolynas:D Tai negerai, Brūške, nei tas ganėtinai kvailas mano patikimas tau, nei kažkoks tai kažkieno patikimas man, nes visa tai iš esmės yra nenormalu. Aš nebeateisiu po šiuo kūriniu. Tiesa ir normalu yra tik tai, ką tu pasakei apie sapnus ir atseit fanatizmus.