Autoriaus žodžiai skaitytojams:
Gerbiamieji, iki šiol man buvo metamas priekaištas, kad mano kūryboje viskas labai atvira. Pasitaisiau, bet „užkodavimo“, pasirodo, neįkanda daug kas, vos keletas įžvelgė gilias mintis. Pasistengsiu trumpai parašyti ir „atkoduoti“ šį eilėraštį.. Jei kam nors dar kils kokių minčių, galėsime padiskutuoti.
1 – strofa
Mano šalies didingumas „pušys dangų siūbuoja“ (pabandykite paneigti visokeriopą Lietuvos istorinę praeitį).
2 – strofa
Meilė tėviškei, jos gamtos grožis „saldumas ant duonos tepamas“.
3 – strofa
Darbštūs žmonės todėl „dosnus rugpjūtis.
4 – strofa
Kiekvienas kampelis (upelis) savotiškai gražus, o smūtkeliai simbolizuoja senovę, kuri traukia mus (pabandykite paneigti istorinius, architektūrinius paminklus, gražius gamtos kampelius, kuriuos tikrai mėgsta lankyti lietuviai ir ne tik...)
5 – strofa
„močiutės dukraitės rūtom kasos dabintos“ kartų bendrystė (seneliai – anūkams, pabandykite paneigti, kad šiuolaikiniai kūrėjai nesinaudoja liaudies menu, folkloru... Gal išvardinti jums žymias muzikines grupes, kurios naujai pateikia liaudies kūrybą arba semiasi idėjų iš jos?... Galėčiau paskaitą paskaityti).
6 – strofa
„brolis žirgu apjoja“ – taigi, mūsų herbo VYTIS, valstybės simbolis, saugoma šalis (Gal nežinote, kad NATO patruliuoja ir t. t. „gintarėlius“ pasiskolinau iš S. Neries, bet jums ji - ne Lietuvos lakštingala, o „kaloborantė“.
Taigi, jums spręsti, ar šis metaforom prisodrintas eilėraštis yra toks menkavertis.
GLP, prajuokino tavo komentaras, aš iš vis tokių patriotinių nerašau, bet norėjau vaikų skyriui prisigerint. Tai ir patėškiau, bet nesakyk, skambus, gražūs vaizdiniai... Pradinukui patiktų
atleisk, bet visu šimtmečiu su šiuo pavėlavai. tai sakydamas šypsausi, nes suvokių, kad čia jau ne eilėraščio ir skaitytojo, o amžinas kartų konfliktas. mano kartos jau kitas žodynas ir vaizdiniai.:-)