Tu bitute

Tu bitute, tu darbštuole,
iš pat ryto kur kur lėkioji?
Į geltoną rapsų lauką,
kuris turi medaus trauką.
Aplaižau kiekvieną žiedą, -
kur nektaras sultim rieda;
prisipildžiusi pilvelį
skrendu į gimtąjį namelį.
Tenai manęs draugės laukia
ir mamytė švelniai šaukia:
reikia šeimą pamaitinti,
medų, avilį vėdinti.
Su indeliais sklidinais,
minkšto korio pakraščiais, -
šokį šokame būriais.
Kai medaus induos neliko,
visos skrist laukan sutiko.
Mūsų toks darnus būrys-
medaus kalnelius lipdys!