Pamenu vaikystėj
buvo namai ir smėlis,
ir namai iš smėlio,
ir juokas, ir ašaros,
ir juokas prieš ašaras,
ir motina, tėvas buvo,
namus, stalus, mus ant kojų
statė ir šventės prie stalo,
ir šuo po stalu,
ir bulviakasis prieš
užsningant pirmą kartą
buvo – neliko,
nes dabar tik kantrybė
ir dar kartais
po šimtą.