Pakelkit galvas, slibinus sutikit.
Aure, jų liepsnos raižo dangų.
Žiūrėkit, sparnų mostai laužo
Beržus ir egles, o uodegos nušluoja
Dievams statytus aukštus bokštus.
Ant jūsų nuodėmingo miesto griaučių
Susuks lizdus ir kurs gyvenimą šventųjų
palaimintųjų.
Klykia kūdikiai motinų įsčiose,
Vyrai griebiasi kirvių -- Drąsios jų dvasios, kūnai silpni -- ašaros rieda.
Staugia seniai, tiesia rankas,
Neliko vietos vežimuose, bėkit, kol širdys sustos.
Balti žynio rūbai buvo kadais,
Prieš galą du kūnus dengią,
Skaisčių nusidėjėlių.
Sutikit slibinus.
Karaliai, aidint šlovinančiam chorui,
Į mano miestą žengia,
Išteisindami ir smerkdami.