Tavo burtai sofokliško grožio -
Neišgliaudomas
Nerimo kodas,
Įtikėjimu
Geliantis žodis.
Į dorinę dermę vyniodamas
Savo neviltį, nemigą, krytį
Šaknimis į mane
Ir užlieji,
Apipindamas liemenį rankomis,
Raktažodžiais iškalbi
Vėją,
Lyg maža dar būtų įšalo.
Neleidęs išdžiūti
Paklodėms
Įsupdamas pakuždi žiemą
Ir sulaukęs pūgos
Apnuogini.