Aš krentantis žvirblis,
Aš tas, kuris verkia
Už visus mintyse,
Dar už tuos, kurių nebėra,
Ir už tuos, kurie tik ateis .
Mano smegenys išvagotos smūgių
Uždelstų ilgesio minučių,
Kurių nesuprantu,
Nes vėl kylu ir nusileidžiu,
Kylu ir nusileidžiu ...
Sumoku konvejeriui du litus,
Pakylu aukštu -
Būsiu Dievas .
Apatiškas Žemei
Ir egoistiškai spjaudantis lietų
Ar ironiškai išjuokiantis
Neišverktas ašaras
Slėpsiu vakuume
Po debesiu ...
O gal tiesiog ciniškai šypsosiuosi
Žiūrėdamas į paukščius ...