Priesiekęs vardu
Nerašai – tai tavo būtys
Rikiuojas eilutėmis.
Pieštuku
Savimi iš savęs
Suguldai į ėžias ir vėl budini,
Rodos, pirštais apčiuopiamą
Kliedesį pasislėpusį
Jausmo rykštėje.
Už tave jis
Sugniaužia kumščius -
Širdyje akmenim pasikrišktija.
Ir taip su pirmąja pūga
Pabyra kryptys ėjimo
Į protą -
Išlankstytum
Dar tūkstantį gervių
Už viltį šiąnakt nesapnuoti.