akies rainelėje užgimsta noras pamatyti
prisirpusias krūtis kurias nuo pašalinio žvilgsnio
drovumas saugo dieve kas galėjo pamanyti
kad mėgausiuosi nuogumu išnykstančiu tarp pirštų
nuslysta vinguriuodamas pakimba už blakstienų
mirksnis sugniaužiantis atstumą tarsi brauktų giją
voratinklio regėjimai šie amžiams pasilieka
nors jau žinau kad baigiasi naktis tarp mūsų lyja
veidu sruvena nuojautos ir atslenka šešėliai
ant balzganų krūtų kurios vienatvės paprašytos
žydėti taip grakščiai kaip joks kaštonas nežydėjo
apžioju tylą už kurios neramūs žvilgsniai plyti