Tikriausiai daugeliui yra tekę girdėti pasakojimą apie tėvą, kuris mokė savo sūnų apie pykčio tramdymą vinių pavyzdžiu. Jų ten prireikė 37-ių. Istorijos moralas buvo toks, kad vinių palikti randai išlieka nepriklausomai nuo to, mes jų gailimės ar ne.
Šiaip ar taip, įdomiau būtų pamąstyti, ar tik pykčio paskatinti mūsų poelgiai ir žodžiai skaudina artimuosius. O jeigu tai, vienų prakeikti, kitų išsvajoti žodžiai- „Aš Tave Myliu“.
Tokioje situacijoje, be abejo, būtų galima prigalvoti ir pateikti begalę pavyzdžių tiek iš savo, tiek ir iš pažįstamų gyvenimų, ir bet kuriame iš jų rastume tą pačią „cliche“- nesusikalbėjimą. Rodos, kas gi nutiko: Jis sakė- ATM, Ji atsakė- ATM, bet vis tiek kažkuris liko su sudaužytu gyvenimu ir paraudusiom akim. Ir bandyti ieškoti kaltų neverta, nes kad ir kaip būtų kasdieniška ir, atrodytų, per paprasta, tačiau vis dėlto tai tenka suversti lyčių nesuderinamumams.
Jos ATM- „Aš be tavęs neįsivaizduoju savęs šiame gyvenime“
Jo ATM- „Aš noriu, kad tu būtum laiminga- be manęs“
Štai ir galvosūkio pabaiga, kai bando koks nors galvočius įminti, kodėl vieni žmonės mėtosi tokiais žodžiais kas antą dieną, o kitiems prireikia pusės gyvenimo, kad išlementų tas tris „vinis“....
Ar palieka randus tos meilės nesusipratimo vinys mūsų jausmų sienose?!
4:35 p.m.
11/11/3
LT- VL
By Toni ‘J’ Blue