Aš tik smiltelė kopų smėlio,
Viena- iš daugelio kitų...
Aš tik smiltelė kaip ir kitos,
Bet nepasiekiama bangų.
Manęs neglamonėja jūra,
Nes priartėti negaliu...
Bet ir žuvėdros nepamoja,
Turbūt labai maža esu.
Bet šiltas vėjas vakarų,
Kai saulė leidžias pamažu,
Mane į viršų pakylėja,
Tarytum lengvutėlę fėją.
Ir aš šypsausi, man smagu,
Nors miniatiūrinė esu.
Kitoms smiltelėms tai pabodo,
O man- fantastiškai malonu.
Galbūk kiti nepatikės, -
Myliu pasaulį šį išties!