Rūta žalioji...

(pro memoria Konstancijai)

Rūta žalioji –
Senam liturginiam maldyne
Lyg ostija...
Tavo vienatvės – ne, dabar žinau –
Pilnatvės sodas.

Sudžiūvusi trapi šakelė
Tarp giedamų rožančių,
Litanijų,
Šventų Velyknakčių.

Rūta žalioji –
Laiko ženklas,
Tarsi įprasmintas skaistumo tiltas:

„Karaliau mano,
Žemė, jūra, visata
Nuo amžių Tau vien paskirta“ –

Koloratūrinis sopranas (solo)
Ir choras ten aukštai aukštai
Palei giesmių skliautus...

Skarelės, kvepiančios naftalinu,
Rietė kaklus
Ne į vargonininką – į Tave
Į Tavo pakylėtos meilės aurą:

„Kai mirsiu būki prie manęs
Tegul viltis man neužges“

Šviesuole mano,
Bite dūzgūne,
Geroji. Baltoji žiniuone...

Nebuvom prie Tavęs. Nebuvom.
Tačiau tikiu –
Karalius švelniai pašaukė Tave –

Šypsojaisi...
-  -    -  -  -  -  -  -  -  -
Rūta žalioji –
Kokia Tu graži...

I.D.
2003, lapkritis