Prašom

Jeigu kam Dievo reikia -
Prašom!
Visa širdim jį dovanoju,
Net nenorėdamas sulaukti – ačiū.
Tiktai akis atmerk.
Ir nemąstyk
Iš kur ir kaip,
Pas tamstą atsiradę.

O, kiek erdvės jose!
Kiek visa ko sutilpę!

Dvi mažos akys...
Štai užsimerkiu kiek ilgiau
Ir jau – apakęs.

Kai ne bažnyčioj,
Dievo visuomet daugiau,
Tikresnis jis
Ir pasakų nereikia jam.

Po Dievą vaikščioju, dairaus, lipu į kalnus...
Net prie kleboniškos su juo drauge.
Vienam man tiek  - per daug,
Todėl jeigu kam reikia  -
Prašom.