Varvekliai suskambo, pražydo alyvos…
Jau tirpsta didybė, jau alpsta širdis,
Jau dievišką skonį jaučiu lyg sapnuos!
Vejuos ir vejuos ir padangėj sustoju -
O laimink, saldybe, mane ir avietę,
Ir sapną, ir svają išpildyk many.
Aš Motinos pieną laiminga bučiuoju -
Skaistus spindulys man pagrobia mintis.
Ak, klevo lapeli, nekaltas ir mielas,
Dėkoju aš Viešpatei tavo delnuos!
Akis man užlieja putotas pasaulis,
O Motina, aš lyg galaktinis tolis -
Alsuoju ramybe, plasnodama žemei,
Vaitoju iš džiaugsmo ant kelių prieš saulę,
Vėl mirštu ir gimstu, alpstu ir keliuos!
O žemiškas rojau, lietus mane prausia,
Ir laimę rasotą ant kekių alyvos
Plaukuos susisupusią Deivei nešu…