Nepalikti ženklų
Apie moters buvimą.
Nuglostytų pirštais langų,
Iškvėpuoto oro lašeliuose
Piešto kvadrato,
Kuris kartais turėjo akis,
Kartais burną,
Ir niekada
Nesišypsojo.
Neliesti.
Kad nepapasakotų
Apie likimą,
Rėžusį šukėmis randus,
Vėliau juos pudravusį
Drebančiom rankomis.
Taisiusį garbanas ir
Tiesiu smiliumi
Įsakmiai kėlusį
Smakrą į viršų.
Suskilęs veidrodis matė,
kaip ji nori užmiršti.


Unė Jonaitytė






