Vėtrungių ramybė

mano vienišas paukšti
tavo sparnų šešėlyje miega ilgesio elfai
kai saulės spindulys nuslysta už pušyno
danguje palikdamas rausvus takus
keliauju jais į tavo tylos oazę
mano mylimas paukšti 
bijau paklysti
nes mūsų vasaros vėjai
jau pakeitė kryptį
vėtrungės nebejuda
nežinodamos į kurią pusę
nesuprasdamos iš kur ateina
mūsų ruduo