Besibaigiant Zuikio metams...:)
Zuikiai tiktai šienu kremta,
Geria - vandenėlį šventą…
Eik pas mus – suręsim būstą
Ir parūpinsim kopūstą.
Būki geras tavęs prašom,
Net eiles, Zuikeli, rašom,
Gausi žiemą sauso šieno,
O užgerti šilto pieno.
Linksmas ir žvalus striksėsi,
Šypsenos mums negailėsi.
Kai pamatom tavo lūpą
Ji visiems mums kelia ūpą.
Jei pritrūktų gi kopūstų,
Morkos ar prakiurtų būstas,
Kad kiškučiai ką tik gimę
Nesušaltų – duoki žinią.
Mylim mes tave be galo,
Viską nešim tau nuo stalo,
Bet dabar pusny pašoki
Ilgaausių šleivą šokį.