jei tai būtų poezija, tai nebūtų Šiukšlių dėžėje, tiesiog neturėjau ką daryt su tais žodeliais (kaip Gunta sako, net tanka beveik), tai ir išmečiau, galvojau kad tam ir skirta ši vieta.Eilėraščius aš rašau į Eiles, aš senamadiška...vėjas kartais būna žiaurus, gal kam jis švelnus, kam mėlynas, kam rasotas, kiekvienas turim vis kitokius pojūčius :)
Na tai kas - čia tik pavadinimas žiaurus (o kategorija - Š.D. jai priklauso eksperimentinio pobūdžio literatūriniai tekstai, NE?) jūsiškis labai prasta poezija; bet iš jo galima padaryti /Tanka/ žanre tekstą. (o techniškai, paskaičiavus skiemenukus, matosi, jūs to ir siekėte.)
Tik labai skurdų filosofinį pagrindą turintis žmogus gali teigti, kad vėjas žiaurus. :D (lijo lijo, o debesys kaip nesisklaido, taip nesiskaido, savaitė, antra prasidėjo, apsėmė rūsius, žmonėms nuostoliai IR atlėkė "vėplapūtys", išpustė debesis, lapus nudraskė, saulė šviečia, žemė džiūsta, ar jis žiaurus ar geras?.. Lapai rudenį krenta, o uraganai su lapais nesiterloja, jie medžius iš šaknų... ar jie žiaurūs?, ar tik stiprūs?)
Vėjas nėra žiaurus - vėjas ne žmogus...
vėjas, nuplėšęs lapus
ir supūtęs juos kluonan... --- dalis gera; pirma eilutė nu net ir neskamba žodis; paskui charakteristika - žiaurus, vėl negerai. (kuom pasireiškia žiaurumas, kad gražiai nuplėšęs kluonan supūtė?..) dabar reikia kažkaip nuo antrų dviejų eilučių atsispirti, ir parašyti tris, visai kitas.
pavyzdžiui:
"raudojau tavęs,
kol ruduo, liepas išrengęs,
paliko...
kaip tas vėjas, plėšęs lapus –
supūtė kluonan, užmigo..."