pusę keturių
prie atverto lango
rūkai,
aš – geriu kavą
kartu su šiltą vasaros kokteilį siurbiančiais
apsimiegojusiais paukščiais,
pamatau:
„ankstų rytą saulei tekant
pro atvertą langą į
tave“,
tu pabučiuoji mane,
prieš išeidamas į darbą,
erdvė sklidina
tavo rankų.
Nežinau, ar to užtenka
tokiam įnoringam daiktui
kaip eilėraštis.
Man -
per daug.