kiekvieną rytą veriu vienuolyno duris,
prieš tai meiliai išspardydamas vietos kates,
atsilošiu krėsle ir pakuriu iš seilių sulipdytą mašiną.
(visuomenė be ryšio).
tada pučiu dūmą ir
užkremtu pusryčiams patiektą keptą varlę
(kolegė atostogavo Bankoke)
arba sūrią lazdelę
(rafinuotos boso vaišės).
žinai, iš ko atskirsi kontoros pižoną?
klausė laužo žmogus.
kad rūkai ne kontrabandą. akurat.
o juk mano kelnės be kanto, batai
kiauri it piemenėlio, senovinis pasatas
ir pats tylus kaip zylė. bet papirosai brangūs.
ir gerklė gili. nors širdelė jau bilda nuo prabangos
mokesčio. dar žvilgsnis mąslaus debilo, maždaug:
pasaulis baigias, prasidedu aš.
supuos krėsle mygdamas raides ir skiedžiu,
kad sapnavau tave besimylint su king kongu,
o tuo pat metu rankelės kad virpa.
protelis kinivarpų išgraužtas.
murkdaus chaose kaip karosas, o slieko nėra -
beždžionės letenoj sugniaužtas tylus kliedesys.
kiek už šildymą, Viešpatie.