Dėl visko kaltas tas didelis,
Žibąs virš miesto bokštas.
Ir sniegas, iškritęs
Nei įprasta vėliau.
Mama, nesijaudink, man
Dar liko šiltas švarkas,
Batai nekiauri, o svarbiausia...
Duonos trupiniai pabaido troleibusą
ir sustoja žmonės -
Balandžių jūra per gili.
Kačių draugijoj tūno šuo.
Ieško partijos geros,
Bet visos per prastos jam, atrodo.
Šypteli į ūsą, nieks nepastebės.
Prie raudų sienos vaikiukas
Čirpina smuikelę.
Sako:
Dievas pagal savo paveikslą žmogų sukūrė -
Antai, aklas ir kurčias nuo gimimo eina.
Gal ir tiesą kalba.
Išsitiesiu sau ir niekas nerūpės.
Nesijaudink, sniego dar nėra.


Žolininkas










