Vagis

išsinešei vienatvę
į drobules suvyniojęs
pro perregimą sapną
sekiau šokį tavo pirštų
kurie kvepėjo eilėmis
prabudus sužinojau
kaip maudžia odą iš vidaus
lyg kirvarpomis kirstų   

nuo mažumės bijojai
būti vienas pripažinki
laibi drugelių kūnai
susmaigstyti adatėlėm
ir ta pradingusi mergaitė
kurią pasirinko
beviltiškai pamilęs
svajones jų neturėjęs

išsinešei vienatvę tam
kad liktumėte dviese
kai rudens ašakos vingiuos
takoskyras per dangų
padegsite namus žiūrėsite
kaip lubos riesis
kvatosies it beprotis
kurį tiktai dievas lanko