gunta* * *
Toks liūdesys,
Jau barstos mėnesienoj
Žiedlapiais vyšnia –
Tu rudenį, lyg man
Ją pasodinęs, išėjai...
* * *
Naktis,
Plonai pasnigo pirmu sniegeliu,
O koksai mėnuo –
Kieme aplojo nepažinęs šuo
Obels šešėlį
* * *
Šakelę vyšnios
Taip plonai apsnigęs
Pirmas sniegas
Kieme nušvito šįryt
Takelių nebėra
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2011-12-06 12:19
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-26 16:25
žinai, ką šios miniatiūros man primena? tikruosius haiku, o tiksliau, jų vertimus. toks stiprus ir glaudus ryšys gamtos ir žmogaus pajautos joje. labai labai patiko. 5 be jokių kalbų.
ir čia yra poezija. mano manymu, čia yra poezija. Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-07 13:29
Laima Mazeike, čia:
kaime, klėties palėpėje kabėjo širšių lizdas, girdėjosi tik dūzgimas, bet sugalvojau pažiūrėt kas viduj _______ 36 skiemenys, bet ne tanka, būtų talpi interpretacijoms mintis, jei sukoncentruotumėte intrigą į tą TIK, ir...; tada būtų tanka; o dabar, lyg ir pasakojimas, kuriame dar turėtumėte pasakyti, na ir pažiūrėjote?.. (jei išardei, gal spėjai gal ne pasitraukt nesugeltas, bet išdraskius vidų, jis nebedūzgė, o tai reiškia, nebesikalbėjo; ta mintis būtų, jei į tik, tada išbaigta tanka;tai gi, jei rašytumėte taip: "kaimo palėpėje girdėjosi – kabėjo širšių lizdas, tik! sugalvojau pažiūrėti – kas gi jo viduj..." ---- būtų tanka. (gali pavadinti ir "būsimo mokslininko atostogos kaime") Na, JAU supratote, daugiau-mažiau, argi ne? Laima Mazeikia; Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-07 09:15
kaime, klėties palėpėje kabėjo širšių lizdas, girdėjosi tik dūzgimas, bet sugalvojau pažiūrėt kas viduj :O
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-07 02:29
:)) na nesąmonių ir be tictac_ čia yra kam prikalbėti ... bet kadangi tas tictac_ labiau linksta į šintoizmą :) tai "filosofijas" paliksim ramybėje ... o dėl Oazės - ten tik du penketukai ... mielai pridėčiau dar du :))) tik kad ... nevertinu kino filmų pavadinimų rinkinuko ...:)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-07 01:25
nešnekėkite nesamonių tictac_ nebūtinai; (tikra tanka yra tada kada yra Tanka; tradicinės forma jau kalbėjusi esu - bet jūs ten visai nieko nesupratote.)
beje, kas /Oazė/ per autorius, ten mačiau du penketukai, bet nei vieno komentariuko, gal jūs ten pasireikškite tictac_ (žinoma, iš kart aišku - Vardas) nors kur quasi kūrinys (ežero metafizika), o kur Oazės (neišsipildymas) matai buvo sankryža xy alfa beta, liko tik tiesė. žodžiu... Tikra tanka yra tikra tanka, (ji nebūtinai tradicinė, bet tradicinė yra tradicinė, tas pats ir su haiku.) o nuo DAO filosofijos, jūs labai tolimas, tictac_; Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-07 01:08
:) Tikras "tanka" stilius gali būti tik japoniškai būtinai išlaikant skiemenų skaičių 5-7-5-7-7 na ir japonišką pasaulėžiūrą , kalbos intonaciją etc. Bet kuria kita kalba galima tik imitacija. Gal būt ideologiškai prasmiškai artimiausias trečias penkiaeilis , nors įdomiausias (ko gero - vakarietišku supratimu) antras ... deja skaitytojas japonu jau nebebus šioje reinkarnacijoje , tad labai ir nesigilinsim ( o kam man suši receptai - nemėgstu žalios žuvies :))
3+ Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-06 22:11
ŠTAI čia haiku (jų iš viso 10) bet ne vienas eiliukas!;
(visuose (viena ir ta pati pirma eilutė, viename ji paskutine yra; bet jie skirtingi, jie nesiskaito kaip eiliukai, reikia įmedituoti, ir tai ne metaforos, reikia pamatyti... Visur reali akimirka; Net su akiniais, va pavasaris išeina - liūdna, o dar ir akinių neranda žmogus, viskas taip, ec...) bet visur, pirma eilutė ta pati.)) ПОЗДНЯЯ ВЕСНА x x x Уходит весна. На издателя копит в душе обиду Хозяин стихов. x x x Из старой лохани Вода вытекает - капля за каплей. Уходит весна. x x x Уходит весна. Лютня в руках моих Все тяжелее. x x x Уходит весна. Ах, как же ленива, нерасторопна Поздняя вишня. x x x Уходит весна. Замелькали венчики белых цветов Сквозь щели ограды. x x x Уходит весна. Вот уже лиловыми стали Склоны Цукуба. x x x Уходит весна. В полумраке кареты невнятный Нежный лепет. x x x Уходит весна. Словно бы вовсе не движется С хворостом лодка. x x x Уходит весна. А тут еще задевались куда-то Любимые очки. x x x Уходит весна. Только что лодка стояла у берега - Куда уплыла? Buson Josa __________ Pas mane tanka - ir jų (3) TAI ne eiliukas; [b]Tanka, tai toks poezijos žanras, kaip ir Haiku - tai toksai poezijos žanras; tai atskiri tekstai; Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-06 21:43
Laima Mazeike, tai pasidomėk kas yra Tanka; kur jūs matotre eiliuką?
o tai skaitote skaitote, ir kaip mano mokytojai kad sakydavo, tiems kuriems nedaeina ilgai: "žiūrit į knygą, o matote špygą" --- nėra čia jokio eiliuko; tai gi... Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-06 21:14
Gunta, eiliukas man patiko, bet kai skaitau jūsų komentarus, tai atrodo kad tai tiesiog kūriniai, gal jūs juos perkelkit į prozos skiltį, dar kartais pasijuntu kaip mokykloj lietuvių pamokoj, šauniai komentuojate ne tik eiles, bet ir komentarus...tiesiog įdomu,ačiū :)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-06 20:38
mon diferents, juk čia trys savarankiški tekstai, žanre Tanka; Pirmame, žmogus prisimena numirusį gal vyrą, gal bičiulį, kažką artimą, kas pasodino vyšnią ir numirė. (gal net tos vyšnios žydėjimo nematęs nei karto.) Žiūrėk: //Žiedlapiais vyšnia – Tu rudenį, lyg man ją pasodinęs, išėjai...//, žmogus pasodino vyšnią, o rudenį pasimirė; vyšnia liko; kada paminavoja išėjusįjį - mirusįjį likęs lyrinis herojus? ar nežiūrėdamas į vyšnią, kurią išėjusysis pasodino, ir būtent kada? : // Toks liūdesys, jau barstos mėnesienoj žiedlapiais vyšnia// -- tai kada? ar ne PAVASARĮ? (gegužės mėnesienoje - gegužį žydi vyšnios, gegužės naktis, TAI GI, kur jūs matote tuščiažodžiavimą šioje tanka žanro tekste? Skaitykite paskutinėją, visai kas kita; ten žiema, pirmasis sniegas - rytas; (mintis visai kita paraleliai, idant bet koks takelis turi ribą - kur jis veda; o nušvitimas be ribų. Sniegas padengia viską vienodai - krisdamas ir ant akmens, ir ant purvo, viską paslepia. (Trečiame tanka tekste, juk ne pavasaris - ir visai ne naktis, o išaušęs rytas - su pirmuoju sniegu. juk tai visai kita būsena - nors vyšnia, ta pati, ir kiemas tas pats, be takelių... na išeis vandens pasisemti, ir bus jau, pirmasis iki šulinio, ne? bet juk tai visai ne ta pati atmosfera esanti pirmojoje tanka, ir metų laikas kitas. ir mintis ne ta.) Vidurinė tanka, joje kas? Naktis, jei sniegas iškrito, reiškia kol jis krito buvo dangus debesimis apsitraukęs, staiga, pamatai, kad sniegas iškrito - šuo loja, ko? ak toks mėnuo, kad šuo net šešėlio obels nepažino... Visi tanka žanre tekstai, yra skirtingame laike; P.S. Aš tikriausiai numanau, kas jus painioja - jūs neskaitėte jų atskirai - nepameditavote jausmu į vaizdą. Tai atskiri skirtingi tanka žanre tekstai, ir kiekviename visai kitas metų laikas; Pavasaris (kitame žiema - bet vidurnaktis, o trečiame žiema - rytas, kada žmogus pabudęs pažvelgęs pro langą išvysta pirmąjį sniegą.) (Žinote, gali būti 10 haiku, kurių pirma eilutė, bus "Prašydo vyšnia"; net laikas tas pats, o haiku skirtingi; su tanka tas pats.) Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-06 19:06
Paskutinis posmas nereikalingas, kartojasi. tas išėjimas, jis taip nublanksta tarp daugybės tuščiažodžiavimo, vienintelė vieta, kur tai tiko - Kieme aplojo nepažinęs šuo
Obels šešėlį . Nėra visiškai prastas, bet nėra ir geras. Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-06 18:07
Būtent taip būna tą akimirką, kai ruduo susituokia su žiema.
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-06 16:10
Dėkui Mute - liūdesys yra geras dalykas, visos dainos, poezija, juk gimsta liūdesyje, bet ačiū už palinkėjimus (juk jūs norėjote palinkėti, kas geriausia.) Na juk keistas liūdesys apninka, kada mėnesienoje sninga sodai - jie baigia tada nužydėt; Nors dar ne vasara būna; bet juk jis šviesus tas liūdesys. Improvizacijoje nuotaika kuri apdainuota - pavyzdžiui pasodino vyšnią vienas šeimos narys, ir išėjo anapilin, ji štai meta žiedlapius, gegužio pilnatyje, o tas kuris liko, lyg išėjusįjį jaučia, (pavasaris irgi išeinam jau sninga žiedlapiai). Juk taip būna, nueina vaikai į sodą - obelys žydi, o vaikai prisimena, kaip tas obelis tėvas sodino; Marcinkevičius - stovi prie medžio ir sako - kad jis pamena koks mažas tas medelis buvo - o dabar, koks jis didelis, jis stovi šalia savo vaikystės, šalia to vaiko, kuriuo jis ten buvo, per medį, kurį vaikystėje dar matė mažu medeliu. Tai šviesus liūdesys - kuo daugiau tokių liūdesių, nei kokių nors negerumų... (juk nieko nėra amžino.) (esu mačiusi, kaip šuo ant šešėlio gulinčio ant žemės lojo - mėnesienoje.) Bet kaime. Kokia tai stipri mėnesiena buvo.
Tankai tinka svajingas liūdesys, apėmęs, nostalgiška nuotaika, kartu lyg žodinis pamastymas užplūdęs čia ir dabar, kuriame prasimuša amžinybės akimirka - stovintis laikas. |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |