Akmenų prestižai

Jūs net nematėt,
Kaip smagu
Daužytis senai
Burei.
Tarp akmenų
Kraujuot krauju
Jūreivio meilę
Jūrai.
Tą Odisėją
Pakartot
Lai laikas
Nesiryžta.
Ir vėjo Jums
Nesužvejot,
Nebent tik
Pasiklysti.
Ieškot savęs,
Ieškot manęs
Tarp vėjų,
Uraganų
O gal pavasarį...
Paskęst
Lyg pasauliniam tvane
O aš laiminga
Štai esu
Kaip Meri,
Gal kaip Ieva,
Mane užgrūdino
Jisai,
Mane pamilo Dievas.