Išskaičiuoji sau viltį,
Akimis nepaliaujamai
Traiškai skambutį.
Blunka pirštai,
Akordais rūkstantys -
Stygos pavargo trūkti.
Bet neištart tau
Jos vardo hebrajiško -
Garsą lūpomis vos tik palietus
Tyla, it krioklys, išsilieji,
Be galo, be krašto,
Be vietos.
Ir tuomet vėl
Žiema į paširdžius,
Jausmo vitrinos užgęsta -
Juk jau baigės.
Trys dešimtys lapkričio
Lygčiai be vardo spręsti.