Debesys, debesys, debesys,
Didžiuliai pasaulio laivai.
Taip sunkūs, vos paneša
Minčių surinktų kamuoliai.
Per naktį rasa suspindėjo
Pasąmonės baisūs sapnai
Rūku neapykanta sėdo
Ir nuoskaudų sunkūs lašai..
O Saulė – geroji šlavėja
Pakėlė į Dangų visus
Sujungė į kamuolį kietą
Netobulus mūsų geismus..
Persunkūs jie tapo, sustojo
Ties kamino dūmais, gatve,
Norėjo keliaut dar, dvejojo,
Bet šaukėm mes juos pas save...
Sugersim parūgštintą lietų
Ir vis nesuprasim – iš kur?
Tiek daug tų maldų nekalbėtų
Nubėgo kažkur su lietum.
Debesys, debesys, debesys
Didžiuliai pasaulio laivai-
Visi rodos kylam ir sutelpam
Visi pasiklydę vaikai.