iš ciklo „Kosminės pasakos arba Gagarino Jaunystės Sapnai“
„Merkurijus“
Klausyk, Merkurijau, tai greitai taps problema
Tai - VISATA, bet tik ne TV SHOW
Nors jus įeinate į tam tikrą sistemą,
Bet, ji - žvaigždė, o tu... atsiprašau
Nes tu galėtum atsižvelgt į kitą
Lai ne Venera (man pačiam kraupu),
Merkurijau, prašau, pakeisk orbitą,
Juk greičio tau užtektu su kaupu!
Merkurijau, nejaugi tau ne karšta?
Tave sudegins! Tu nesupranti?
Bet tu, besukdamas, tempi nelengvą naštą:
Nebūti mylimam, kai meilė taip arti
paskutinė strofa jėga. pirmos dvi man ritmiškai šokčioja kiek ir beskaitant savaime norisi galūnę/žodį/žodžių išdėstymą truputį pakeisti. o mintis viso ciklo man patinka.
taip, kaiP Mėnulis Žemę... (raidė p nučiuožus buvo kažkur iš orbitos žodelio /kaip/) - ;;;; O jei taip Merkurijus iščiuožtų, (jei taip Mėnulis nuo Žemės irgi) taip kad viskas tvarkoje su Merkurijum, bet ne su eilėraščiu cikle.
Aš tai sakau kad su "Merkurijus" eilėraščiu, ne kas gaunasi, iš kosmoso tematikos, šio jūsų ciklo; o meilės Merkurijuje tikriausiai nei mažiau, nei daugiau, tiek kiek Merkurijuje, esant šalia visas planetas mylinčios vienodai - Saulės (žvaigždės.) Visos planetos lydi Saulę taip, kai Mėnulis lydi Žemę...
Dabar supratau, kad čia ciklas o ne konkrečiam eiliui, tematikai kosminei, todėl „Kosminės pasakos arba Gagarino Jaunystės Sapnai“ -- viskas tvarkoje;
nu ne, su Merkurijumi, ne kas. tikrai be sistemos - filosofiniu atžvilgiu. Kiekvienas ir tą meilę matuoja pagal savo varpinės gausmą. tikrai šitas neturi ašies - ant kurios būtų sukama čia pasakytų visokių minčių, o tuščių, nors tu ką;