Mečiau šalin plaktuką aš
Mečiau ir arklą, oblių, lyrą
Dabar tiktai kalbu, kalbu, kalbu
Nes supratau-liežuvis juk mane maitina
Todėl stataus dabar jau antrą vilą.
suprantu, ironija. bet. kiekvienas eilėraštis turi turėt adresatą.kas šio?
suprantu ir pavadinimo paskirtį, o visgi ar negaila tokių, sakyčiau, net sakralių žodžių naudoti prie neitin rimto teksto?
kodėl nėra skyrybos ženklų eilučių pabaigose? iš mandrumo? kablelių/taškų/brūkšnių paprastai nededam idant sukurtume papildomas prasmes, ar šičia jos sukuriamos?
kažin kaip be gerklės ir balso stygų - liežuvis ką?
O be smegenų?.. reiškia supratimas;
/antra vila - persivalgymas.../ o tai reiškia, kad "liežuvis" šis (esantis kontekste), ne išmaitina, o stumia į nuodėmę :D
Pritariu Vetustis.
Kalbėk,kalbėk,mes moterys praleidžiame per kūno vibracijos filtrus žodžius,jaučiame kas yra kas.Subtilus poveikis kai kurioms ląstelėms teigiamas.
Skleisk emocinius virpesius ir atsiliepsime.
:>DDD