Aš tave garbinu, Vizija, skaisčiame ir žaromis apėjusiame danguje, šoka teptukas rankoje, o paletė - podiumas Tau - neišsvajotai ir neišregėtai. Esu lyg nekaltas kūdikis ir subrendęs obuolys tavo iškirptėje - šildausi žvakių - akių plazdėjime.
Dėkui už komentą,tictac, nors iš dalies negaliu sutikti. Nerašiau konkrečiai apie van Gogo ar kitų impresionistų konkretų darbą, o impresionizmo idėjų principu... taip, kai tu rašai:bandėm pagrot teleskopu žvaigždžių nesimatė per fleitą...kas tai? bandyčiau prieštarauti, sakyti kad tai -nesamonė, bet tai galima pavadint tuo pačiu impresionizmu, arba kitokiu izmu. Tai va, sėkmės.
cilindras ir lazdelė yra ... o fokusas nelabai pavykęs :) nesu dailės specas , bet saulėgražos su Van Gogu labiau asocijuojasi ... o iškirpstės (patiko žodis) - abiejų paminėtų paveiksluose nefiguruoja , nors jų gyvenimuose - kas be ko :)), tad visas tekstukas - gal klystu - bet painiojantis skaitytoją ... nesubtilus :( - 2
galbūt reik mokėt į vangogišką tikrovę pažvelgt taip, kad matytum joje kažką subtilaus, tai skaitytojo ir autoriaus teisė.
bet šaiip jau sakoma, kad pačiam van goghui ir trūko to subtilumo, nebent tai būtu žaismingas mėlynai geltonas kelias išprotėjimo link. toks dvispalvis.
liūdna kiek, kad estetizmas bei visos saloninės poezijos paskandino galimą tikrumą. rodos, van gogho vardas čia turėtų implikuoti kažkokį susišaukimą, sąryšingumą su jo kurtu pasauliu.
nors gali ir nekreipti dėmesio, gal čia vien man taip kvailai atrodo, jog aliuzija į jį reiškia drąsą priimti tikrovę pilname jos pulsavime.