vyšnių tabako švelnus kvapas
pakutena vaizduotės pėdutes
ji nusišypso ir nubėga
prisiminimų takeliu
margaspalviais sparneliais
sukeldama vėją
nuslysta uždanga
mažame kambarėlyje
prie židinio
palikau savo juoką
kai liepsnos šešėliai
viliojo aistros šokiui
tu tik šypsojaisi
aš tik
ir snaigės tyliai leidosi
ant miegančio sodo