Šešėliai (iš paveikslo 3)

Nematomi šešėliai slenka į atvirą gruntuotą drobę.
Banga pakilusi užlieja teptuko šnabždesį – svajonę.
Tik liūdnos akys žvelgia, rymo, ne tūkstantį į priekį metų.
Spalva oranžinė išbluko ant veido grimo – laiko dulkių.

Galva pasvirusi į priekį kitų minčių jau nefiksuoja,
tik debesys prošal prabėga - -
                                         trupinių aruode