kam tie ūsai

Kartą gyveno troleibusas su dideliais ūsais. Jo darbas buvo vežioti žmones po miestą. Jis labai džiaugėsi tuo darbu, juk darė gerą- jis padėdavo žmonėms, kurie jį sukūrė. Bet kartą jis sutiko autobusą ir tas jam sako, - ar tau neatsibodo po miestą važinėti, mes autobusai, tai važinėjam ir už miesto, o ten žinai kaip grąžu neįmanoma net papasakot. Jei nori atsikabink tuos ūsus ir važiuojam, aš tau padėsiu. Susimąstė troleibusas ir sako, - gerai važiuojam. Atsikabino ūsus, prisikabino prie autobuso ir nuriedėjo iš paskos. Bet autobusas nebūtu autobusas, atsibodo temt troleibusą ir jam sako, - tu truputi palauk, man reikia palėkt į viena vietą, tuoj grįšiu. Ir išvažiavo.
Liko troleibusas vienas. Niekas nežino ką jis jautė, ką galvojo, kai suprato, kad autobusas jau negrįš.
Matė tą troleibusą po kokio mėnesio be ratų, be stiklų, vienas rėmas likes ir tas paskui dingo, matyt kažkas į metalo laužą pridavė.
Tai va, jei esi absoliutus troleibusas, nėr ko kišt savo nosies iš miesto.